Įgyjamoji senatis teismų praktikoje pripažįstama kaip institutas, skirtas teisinio reguliavimo spragoms užkamšyti ir stabilizuoti asmens, teisėtai valdančio nekilnojamąjį turtą, teisinę padėtį. Vis dėl to, šis teisinio reguliavimo institutas nėra taip dažnai taikomas, kaip norėtųsi. Situacija, kurioje teko pabuvoti vienam iš mūsų klientų atrodė beviltiška: statinius prieš penkis dešimtmečius pastatė jo tėvas, kurių neįregistravo registre. Sklypas, ant kurio pastatyti statiniai, buvo nesuformuotas. Todėl klientui teko ilgai minti įstaigų ir institucijų slenksčius, ieškant sprendimų. Susidarė užburtas ratas: statinio projekto rengti negalima, nes sklypas nesuformuotas, o sklypo formuoti negalima, nes teisine prasme jis nėra užstatytas – ant jo nėra teisėtų statinių. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo neišsprendžiamas rebusas, bet čia ir pasitarnavo įgyjamoji senatis, t. y. įrodžius nepertraukimą teisėtą valdymą, trukusį nemažiau kaip dešimt metų, galima* tapti teisėtu statinio savininku, įregistruoti statinį, o tuomet jau ir inicijuoti žemės sklypo sklypo suformavimą. Žvaigždutė prie žodžio galima reiškia, kad yra papildomų sąlygų, iš kurių svarbiausia, mūsų nuomone, statybos pradžios aplinkybės. Mūsų atveju, kliento tėvas turėjo statinio projektą su suderinimu, kuris ir patvirtino statybos pradžios teisėtumą. Teisminėje praktikoje į tai kreipiamas didžiausias dėmesys. Kitą svarbią aplinkybę, kad statiniai atitinka esminius tokiems objektams keliamus reikalavimus, galima įrodyti ekspertų pagalba. Tuo pasinaudoję, sulaukėme palankaus teismo sprendimo ir užbaigėme dešimtmečius trukusią istoriją.