Naudojimosi tvarkos statiniais užstatytu žemės sklypu bylos – gana kasdieniškas reikalas. Sprendžiamos dažniausiai atsižvelgiant į faktines aplinkybes, sudarančias sąlygas visiems bendraturčiams proporcingai patenkinti savo interesus. Kiek įdomesnis atvejis yra naudojimosi statiniais užstatytu žemės sklypu tvarkos nustatymas, kai sklypas idealinėmis dalimis priklauso privačiam asmeniui ir valstybei. Tokiu atveju privatus asmuo norėdamas turėti aiškiai identifikuotą ir sklypo plane pažymėtą jo nuosavybėje esančio sklypo dalį, susiduria su specifine situacija: kitas užstatyto žemės sklypo bendraturtis (valstybė, atstovaujama savivaldybės) nėra savarankiškas nuspręsti, ar gali jis sutikti su pasiūlyta naudojimosi tvarka, ar negali. Tokia situacija susiklosto todėl, kad kiti statinių, esančių žemės sklype savininkai, neišsipirkę žemės sklypo dalies, laikomi faktiniais žemės sklypo naudotojais. Jie turi teises į žemės sklypą, kurių valstybė/savivaldybė negali nepaisyti, kaip tai išsaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Todėl savivaldybė, gavusi žemės sklypo bendraturčio pasiūlymą (planą) nustatyti naudojimosi užstatytu žemės sklypu tvarką, tokiai iniciatyvai turi paruošusi atsakymą – „sunešioti geležines klumpes“, t. y. suderinti su visais tokio žemės sklypo statinių savininkais paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Bėda ta, kad tokia misija dažnu atveju faktiškai neįgyvendinama dėl statinių savininkų, kurie nesiruošia išsipirkti žemės sklypo dalies, interesų įvairovės arba neretai pasitaikančio piktnaudžiavimo. Tai koks receptas? Mano kuklia nuomone, reikia kreiptis į teismą iškeliant civilinę bylą, o atsakovu byloje įvardinti kitą žemės sklypo bendraturtį, t. y. valstybę, atstovaujamą patikėjimo teise užstatytą miesto žemės sklypą valdančios savivaldybės, ir prašyti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą pasiūlymą (planą). Būtent savivaldybė turi pareigą suderinti pasiūlytą planą su jos dalyje esančiais žemės sklypo faktiniais naudotojais (statinių savininkais). Tuo atveju, jeigu surinkus tokių faktinių naudotojų pozicijas, savivaldybė pripažįsta jas pagrįstomis, ji pati savo vardu turėtų siūlyti alternatyvią naudojimosi žemės sklypu tvarką (planą) savo, kaip bendraturčio, vardu. Daug praktikos šiose bylose nėra, tačiau ji krypsta į tai, kad būtent valstybės nuosavybės valdytojui (anksčiau NŽT, o dabar savivaldybėms) kyla pareiga vertinti/derinti faktinių žemės sklypo naudotojų interesus, kurie patys savarankiškai žemės sklypo naudojimo tvarkos nusistatyti negali.
